Kazachija

Article in other languages:

Disambig.svg Šis straipsnis yra apie valstybę. Apie miestą skaitykite straipsnyje Kazachstanas
Kazachijos vėliava Kazachijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kazachija žemėlapyje
Valstybinė kalba kazachų, rusų
Sostinė Astana
Didžiausias miestas Almata
Valstybės vadovai Nursultanas Nazarbajevas
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
2 717 300 km² (9)
1,7 %
Gyventojų
 - 2009 kovas (gyv. surašymas)
 - Tankis
 
16 763 795 (60)
5,4 žm./km² (179)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
138,70 mlrd. $ (53)
11 700 $ (66)
Valiuta Tengė
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +4 iki +6
UTC +5 iki UTC +7
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 gruodžio 16
Valstybinis himnas Kazachijos himnas
Interneto kodas .kz
Šalies tel. kodas 7

Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė vidurio Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.

Turinys

Istorija

Kazachija-orn.png
Kazachijos istorija
Skitai (Sakai)
Šiongnu
Eftalitai, Usuniai
Vakarų Tiurkų kaganatas
Ogūzai, Karlukai, Kimekai, Tiurgešai, Baskurtai, Pečenegai
Kipčiakai
Karachanidai
Karakitajai (Kidaniai)
Čiagatajaus chanatas
Timūras
Šeibanidų chanatas
Kazachų chanatas
Rusijos imperija
Kazachijos TSR
Kazachija
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos istorija

Kazachijos stepės įvairių klajoklių genčių buvo apgyvendintos nuo seniausių laikų. Tiurkų kalbomis kalbančios gentys dabartinio Kazakstano teritorijoje pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a. Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (džuzai): vyresnysis (pietryčių Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir šiaurės Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytų Kazachstanas).

Nuo XIX a. pradžios Kazachstanas prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 1837-1844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas.

Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachstaną.

1920 m. sukurta Kirgizijos Autonominė TSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).

1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ATSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos Autonominė Sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ATSR, sostinė perkelta į Kizyl Orda, vėliau Almatą.

Nuo 1936 m. Kazachstanas gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos TSR).

1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinėsе Navoji ir Džizako srityse).

Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas.

1986 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 18 d. Almatoje įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija.

Nuo 1989 m. šaliai autoritariškai vadovauja Nursultanas Nazarbajevas.

1991 m. gruodžio 16 d. Kazachstanas paskelbė nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos politinė sistema

Kazachstanas – konstitucinė, parlamentinė, prezidentinė respublika, valdoma prezidento, vyriausybės ir parlamento.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kazachijos sritys

Kazachstanas suskirstytas į 14 sričių (oblysy) ir tris miestus (kalasy)* (pažymėti žvaigždute):

  1. Akmolos sritis
  2. Aktobės sritis
  3. Almatos sritis
  4. Almata*
  5. Astana*
  6. Atyrau sritis
  7. Baikonūras*
  8. Džambulo sritis (Tarazas)
  9. Karagandos sritis
  10. Kustanajaus sritis
  11. Kyzylordos sritis
  12. Mangyštau sritis (Aktau)
  13. Pavlodaro sritis
  14. Pietų Kazachstano sritis (Šimkentas)
  15. Rytų Kazachstano sritis (Oskemenas)
  16. Vakarų Kazachstano sritis (Oralas)
  17. Šiaurės Kazachstano sritis (Petropavlas)

Pastabos: Skliaustuose nurodytas srities centro pavadinimas, jei sritis nepavadinta tuo pačiu vardu; nuo 1995 Baikonūro miestas ir 6,000 kv. km aplink jį su kosmodromo statiniais išnuomoti Rusija iki 20 metų. Neseniai nuoma pratęsta iki 2050 m. Kiekvienam administraciniam vienetui vadovauja akimas, skiriamas prezidento. Miestų merus (akimus) skiria sričių akimai.

Geografija

Kazachstano žemėlapis (2001)
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos geografija

Kazachstanas yra pačiame Eurazijos viduryje ir tęsiasi nuo Volgos lygumos vakaruose iki Altajaus rytuose. Pietines ribas sudaro Tianšanio kalnai, Aralo jūra ir Kyzylkumų dykuma. Šiaurėje klimatas panašus į Rusijos. Tai yra didžiausia pasaulyje valstybė, kuri neturi priėjimo prie atviros jūros.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos ekonomika

Kazachija turi didžiulius akmens anglių bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.

Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, geležies rūdos, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachijos ūkio šaka. Nuo 1999 m. BVP kasmet augo apie 9,3 proc.

Demografija

Kazachstano gyventojų skaičiaus kitimas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. iki 2003 m. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, šiuo metu, nepaisant gan didelės emigracijos, Kazachstano gyventojų skaičius didėja.[1]

Pagrindinis straipsnis: Kazachijos demografija

Pasak 1999 m. surašymo, kazachai sudaro 53,4 %, rusai - 30 %, ukrainiečiai - 3,7 %, uzbekai - 2,5 %, vokiečiai - 2,4 %, totoriai - 1,7 %, uigūrai - 1,4 %, kitos tautinės grupės - 4,9 %.[1] Tokia mišri sudėtis yra iš dalies dėl ketvirtame-šeštame XX amžiaus dešimtmečiuose vykdytų Stalino trėmimų, kai į darbo stovyklas Kazachijoje buvo atvežami tiek rusai (dažniausiai apkaltinti buvimu valdžios opozicijoje), tiek tautinės mažumos (ypač vokiečiai, lenkai, ukrainiečiai, čečėnai ir kurdai). Taip pat gan didelis skaičius rusų imigravo į Kazachiją Chruščiovo eros metu.[2] Iki 1991 m. šalyje buvo maždaug 1 milijonas vokiečių, bet daugelis jų emigravo į Vokietiją po Sovietų Sąjungos žlugimo.[3] Panašiai didžioji dalis mažesnės Kazachijos graikų populiacijos emigravo į Graikiją.

Kalbos

Šalis turi dvi oficialias kalbas: kazachų ir rusų. Rusiškai moka 95 % Kazachijos populiacijos, ji yra kasdieninių reikalų bei skirtingų šalies tautų tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiškai moka 64,4 % šalies gyventojų.[1][4]

Mečetė Petropavle

Religija

1994 metų duomenimis, 47 % Kazachijos gyventojų yra musulmonai (daugiausiai sunitai), 44 % - stačiatikiai ir 2 % - protestantai (daugiausiai baptistai)[5]. Pasak Kazachijos ambasados Jungtinėje karalystėje, 2007 m. 57% visų tikinčiųjų yra musulmonai ir 40 % - krikščionys. Taip pat ambasada teigė, kad daugelis šalies gyventojų nėra giliai tikintys.[4]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 (Angliškai) CŽV pasaulio faktų knyga
  2. (Angliškai) Robert Greenall, Russians left behind in Central Asia, BBC, November 23, 2005
  3. (Angliškai)Kazakhstan: Special report on ethnic Germans, IRIN Asia, February 1, 2005
  4. 4,0 4,1 "Country Profile 2007 (p.4)." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-06-21.
  5. (Angliškai) [1] Library of Congress Country Studies

Nuorodos

Commons-logo.svg Vikiteka: Kazachija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kazachija



Questions for article:

This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.


IHS Europe: Infrared Heating Systems for Home and Business.